Meilės kelias

Iš karto pasijaučiau lyg pakerėta. Gal aukštų medžių žalumoj skendinčių Lao Dze namų? Ar gulbių, laimingai meilikaujančių sode? O galbūt dangaus žydrumo užtiesalų, ant kurių be manęs gulėjo dvidešimt žmonių, švelnumo? Ar hipnotizuojančio Maditos, žavingos raudonplaukės „Pašnekesio su Kūno Protu“ vedėjos, balso? O gal svajingos muzikos, nuvilnijusios mano kūnu ramybės bangomis? Galbūt viso to drauge.

Dalyvavome meditacijoje „Ošo primena pamirštą kalbą su kūno protu“. Vos prasidėjus meditacijai, pasinėriau į transo būseną. Grimzdau vis giliau ir giliau į slapčiausius savo esybės kampelius... kurių niekada neįsivaizdavau esant. Chaotiški sąmonės proto sluoksniai pamažu visiškai nurimo. Madita vadovavo šiam nuostabiam procesui. Kai jos mielas balsas po valandos pakvietė mus sugrįžti, iš ramios gilumos išnyrantis mano protas paklausė: „Taip greitai? Ar jau baigėsi?“
Mane ši meditacija suintrigavo ir nusprendžiau paprašyti Maditos atskleisti šio proceso paslaptį.

Madita man pasakė: „Tai buvo paskutinė meditacija, kurią Ošo pasiūlė trys mėnesiai prieš savo mirtį. Viskas prasidėjo vieną dieną, kai grįžęs po vakarinės meditacijos Ošo pajuto skausmą pečiuose. Jis paprašė savo peties: „Mesk skausmą šalin!” Ir skausmas nusileido į žemesnę rankos dalį. Jam pasidarė įdomu – nes skaudamoje vietoje sąnario nebuvo! Tada jis vėl tarė savo rankai: „Mesk skausmą šalin!” Ir skausmas persimetė į koją.

Jis pasinaudojo Maneesha kaip bandomuoju triušiu, kaip dažnai tai darydavo. Kaip mes žinome iš daugybės Ošo užuominų diskursų metu, ją daugybę metų kankino migrena. Kai Ošo pradėjo eksperimentuoti su savo skausmu, pasiūlė Maneeshai atlikti tą patį. Kiekvieną dieną jis prašydavo savo gydytojo Amrito pasižiūrėti, kaip Maneeshai sekasi eksperimentas. „Tai buvo labai asmeniška,- sako Maneesha,- Ošo per Amritą dalijosi savo patyrimais ir klausė, kaip sekasi man!
Prisimenu, kad vieną kartą pasakiau Ošo, jog pavadinau savo migreną „turgaus boba“ ir liepiau jai palikti mane ramybėje, liautis mane persekiojus.

Prisimenu, kaip Ošo atsakė: „Ne, nešnekėk su pačiu skausmu – tai tik jį palaiko. Tau reikia šnekėtis su sveikąja, o ne sergančia savo dalimi... kažkas tokio turėtų padėti.“
Tada jis pasiūlė padaryti tai grupėje. Jis paprašė Multiuniversiteto direktoriaus surasti „moterį, kuri moka hipnotizuoti ir galėtų vesti šią grupę.“

„Kadangi aš tai mokėjau,- pasakoja Madita,- manęs paprašė ją vesti.
Kiek pamenu, jis taip pat minėjo, kad būtų gerai, jeigu grupę vestų moteris, nes moteriai lengviau mokyti žmones susidraugauti su savimi. Ošo prisiminė, kad jo bibliotekoje šia tema yra kinų ir tibetiečių knygų ir liepė mums tą knygą surasti. Ieškojau tos knygos kaip pašėlusi, ir suradau daugybę knygų apie tai, bet būtent tos nepavyko rasti! Taip mane netiesiogiai paruošė grupei.“

Kaip būtent jūs sudarėte grupę?

Aš pasiūliau tris galimas hipnozės technikas. Ošo išrinko vieną iš jų. Pirmiausia ketinome surengti trijų dienų grupę, bet paskui ją pakeitėme kasdiene vienos valandos sesija per septynias dienas. Ošo davė tokį galutinį pavadinimą: „Ošo primena pamirštą kalbą su Kūno Protu“. Pavadinimas kiek ilgokas, bet jis tikrai perteikia tos grupės idėją! Grupė skirta išmokyti žmones pamiršto meno susidraugauti su savimi.

Visi tie raminantys sakiniai, kuriuos ištari per meditaciją – ar juos davė Ošo?

Jis liepė man kartoti šiuos du sakinius:
„Aš noriu priartėti prie tavęs ir būti tavo draugas. Niekada nepagalvojau, kad tu tarnavai man visus šiuos metus, o aš tau net nepadėkojau.“
„Jūsų supratimas plečiasi, ir jūsų kūnas, protas ir siela yra viena.“
Jis sakė, kad tris pirmąsias ir paskutiniąsias meditacijos minutes reikia kartoti mantrą Ošo. Pradžioje Ošo mantra įveda į gilią atsipalaidavimo būseną, o pabaigoje pažadina.
„Kiekvieną kartą prieš vesdama meditaciją, Ošo žodžiais paaiškinu, ką reiškia Ošo:
O – gili meilė, pagarba ir dėkingumas
Šo – sąmoningumo prasiplėtimas visais lygiais.

Grupė buvo sėkminga nuo pat pradžių. Pirmose grupėse būdavo net 140 žmonių. Likus savaitei iki Ošo išėjimo, atėjo jo paskutinė žinutė apie meditaciją: „Kaip sekasi? Primink žmonėms, kad jie niekada nešnekėtų su simptomu, kad visada šnekėtų su pasąmone, slypinčia po simptomu. Simptomas yra kaip įspėjimas. Ši meditacija yra veiksmingas būdas kontroliuoti įvairiausius įpročius.“ Jis keletą kartų pakartojo: „Naudoti hipnozę yra gerai.“

Ši grupė yra meditacija su vedimu, kurioje žmonės eina gilyn į save ir bendrauja su savimi. Vedantysis pasiūlo teiginių, kurie gydo, atkuria pusiausvyrą ir suvokimą kasdieniame gyvenime. Hipnozėje kaip moksle priimta, kad kūnas yra pasąmonė – ne tik užslopintų negatyvių dalykų prasme, bet ir todėl, kad čia sutalpinta visa išmintis. Ir tik per pasąmonę galima susijungti su aukštesniąja sąmone. Taigi kalbėdami su kūnu ir tikro kalbatės su pasąmone.

Kūno išminties nevertino jokia pasaulio religija. Išmintingiausias popiežius nebuvo išmintingesnis nei jūsų kūnas. Jis veikia taip tobulai, kad jūs to nė nesuprantate, nes norėdami jį kontroliuoti galite pridaryti žalos.
Taigi aš mokau jus – pirmiausia, pagarbos, meilės ir dėkingumo savo kūnui. Tai bus budų, nušvitusiųjų psichologijos pagrindas.

Ošo

Taip pat žr.

MEDITACIJŲ CIKLAS