Sanjasas
Kas yra sanjasas?
Sanjaso tradicija ateina iš hindu kultūros. Tradicinės kultūros sanjasinai privalėjo atsižadėti šeimos, visų pasaulio džiaugsmų ir pagundų, gyventi asketiškai, įsipareigodami eiti dvasiniu keliu. Ošo pirmuosius mokinius sanjasinais (arba neo-sanjasinais) pavadino 1970 metais. Kitaip nei hindu tradicijoje, Ošo sanjasinai ne nutraukia ryšius su pasauliu, o priešingai – atsiveria meilei, džiaugsmui, kūrybai ir ieškojimams.
Tapdami sanjasinu, jūs netampate kokios nors organizacijos nariu – tai apskritai nėra organizacija. Tapdami sanjasinu, jūs tampate pakankamai drąsūs, kad priimtumėte tam tikrą faktą: kad žmogus egzistuoja vienatvėje. OšoPirmieji sanjasinai dėvėdavo oranžinius ar raudonus apdarus ir iš Ošo gaudavo 108 karoliukų vėrinį, vadinamą mala. Be to, Ošo kiekvienam sanjasinui duodavo naują vardą, turintį tam tikrą prasmę ir tradiciškai sudarytą iš 2-3 žodžių. Vyrų vardai paprastai pradedami žodeliu Swami, moterų – Ma. Laikui bėgant, praktiškai visų išorinių ženklų bei atributų buvo atsisakyta. Priimti sanjasą nereiškia tapimo kokios nors organizacijos nariu. Tai reiškia, kad sau įsipareigojate eiti meditacijos keliu.
Tam įsipareigojimui įtvirtinti suteikiamas (arba pasirenkamas) naujas vardas, kuris turi tam tikrą reikšmę. Į vardo reikšmę galima žiūrėti kaip į kažką žaismingo, galima pasilikti tėvų duotą vardą. Galima vardo reikšmę priimti kaip pamoką ar priminimą. Tai priklauso nuo kiekvieno asmeninio pasirinkimo. Kadangi sanjaso tradicija kilusi iš Indijos, vardai taip pat paprastai ateina iš ten. Tačiau tai nėra būtina. Galima pasirinkti bet kokį vardą, kuris jums turi prasmę, nepriklausomai nuo to, iš kokios kultūros ar kalbos jis yra.
Ošo apie sanjasą
Mano sanjasas reiškia džiaugimąsi pasauliu. Tačiau prieš galėdami džiaugtis, jūs turite sukaupti tiek daug energijos, kad ji pradėtų lietis per kraštus meile, jausmingumu, kūrybingumu, poezija, daina, šokiu...
Žvelgimas į gyvenimą iš savęs ignoravimo pozicijos yra sansara, pasaulis. Žvelgimas į gyvenimą iš savęs pažinimo pozicijos yra sanjasas.
Štai kodėl kai kas nors pasako man, kad priėmė sanjasą, visa tai man atrodo labai neteisinga. Šis „priėmimas“ sukuria įspūdį, kad tai yra antagonistinis aktas, nukreiptas prieš pasaulį. Ar kas nors gali pasakyti, jog „priėmė“ žinojimą? Ir ar gali žinojimas, kuris buvo šitaip priimtas, būti tikras žinojimas? Sanjasas, kuris yra priimtas, nėra sanjasas.
Sanjasas labiau nei kas kita reiškia drąsą, nes tai yra jūsų individualumo deklaracija, laisvės deklaracija, deklaracija, kad jūs daugiau nepriklausysite minios beprotybei, minios psichologijai. Tai yra deklaracija, kad jūs tampate universalūs; jūs nepriklausysite jokiai šaliai, jokiai bažnyčiai, jokiai religijai.
Jūs niekam nepriklausote – tokia realybė. Visi troškimai kam nors priklausyti yra apgaulingi. Pati priklausymo idėja kuria organizacijas; pati priklausymo idėja kuria bažnyčią – kadangi negalite būti vieni, jūs norite nuskandinti save kažkur minioje. Sanjasinas yra tas, kas priėmė savo vienatvę. Tai yra svarbiausia; tai negali būti nuskandinta. Tapdami sanjasinu, jūs netampate kokios nors organizacijos nariu – tai apskritai nėra organizacija. Tapdami sanjasinu, jūs tampate pakankamai drąsūs, kad priimtumėte tam tikrą faktą: kad žmogus egzistuoja vienatvėje. Ir tai svarbiausia; nuo to neįmanoma pabėgti. Tai toks pat esminis dalykas, kaip ir mirtis. Faktiškai mirtis atneša ne ką kita, o tik žinią, kad jūs buvote vienas, o dabar esate vienas.
Tegul vardas jūsų neapgauna. Jūs visada trokštate į ką nors įsikabinti, padaryti kažką didelio iš nieko. Vardai, kuriuos jums duodu, yra tarsi mieli mylimųjų niekučiai. Nesukite dėl to galvos. (...) Vardas yra tik vardas. Jūs esate bevardžiai. Joks vardas jūsų neapriboja, joks vardas negali jūsų apriboti. Jie tik vartojimui skirtos etiketės – taikomosios, jose nėra nieko dvasinio. (...) Tai yra tik mano būdas parodyti jums savo dėmesį jums, nieko daugiau; tik mano būdas parodyti savo dėmesį jums, nieko daugiau.
Jūs sakote, kad nesate sanjasinai. Tai netiesa – jūs esate. Yra sanjasinų, kurie nėra sanjasinai; yra ne sanjasinų, kurie yra sanjasinai. Sanjasas nėra kažkas išorinio, tai kai kas vidinio. (...) Išorinė iniciacija gali įvykti savu laiku, nereikia skubėti. Ir net jei tai neįvyks, nesvarbu. Tai, kas svarbu, jau įvyko!
Sanjasinas neturi būti oficialus. Kiekvienas ieškotojas, kiekvienas ieškantis tiesos yra sanjasinas. Sanjasinas neturi būti mano. Sanjasinas nėra pasekėjas, bet greičiau bendrakeleivis. Jeigu jūs ieškote tiesos, gyvenimo prasmės ir reikšmės, to pakanka,
Sanjasas neturi būti kažkas išorinio, užtenka, kad to trokštate.