Terapija

Dukart gimę – Antrasis šansas



Premartha ir Svarup daug metų dirbo holistinės terapijos srityje. Jie nuostabūs kūrėjai ir puikūs mokytojai. Kartu jie veda procesą dukart gimę, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji dalis vadinasi vidinio vaiko gydymas (Primal-Childhood Deconditioning), antra dalis Tantra - seksualinių sąlygotumų gydymas (Tantra-Sexual Deconditioning).


Perėjimo ritualai gyvavo visose senosiose mūsų planetos kultūrose, šiais ypatingais ritualais norėta padėti žmonėms apleisti senus jų gyvenimo tarpsnius ir įžengti į naujus.

Šiuolaikiniame gyvenime šie perėjimo ritualai nebėra sąmoningai naudojami. Bet jų elementai yra išlikę iki šiol, pavyzdžiui, muzikos festivalių susibūrimuose, sporto ar religiniuose renginiuose. Čia kolektyviai šokdami, dainuodami, keisdami nuotaiką ar tiesiog jungdamiesi su kitais, žmonės peržengia įprastas savo ribas ir įžengia į nežinomas erdves.

Šie kolektyviniai susibūrimai keičia žmones. Bet jie nesprendžia asmeninių sąlygotumų, kuriuos mes atsinešame iš ankstyvos vaikystės. Šie sąlygotumai nesąmoningai daugeliu skirtingų būdų vėl pririša mus prie seno ir žinomo. Dėl to mes negalime pamatyti gyvenimo naujomis akimis. Net būdami jauni matome pasaulį jau pasenusiomis akimis.


Vidinio vaiko gydymas yra grupinis procesas, specialiai sukurtas spręsti praeities sąlygotumus. Jis padeda žmonėms įsisąmoninti tai, ką jie nešasi iš praeities ir tai paleisti.

Pavyzdžiui, J., jaunas 27 metų vyras, dviejų psichologų sūnus, išsilavinęs, siekiantis gauti dar vieną mokslinį laipsnį, - atrodytų, turėtų būti laimingas. Bet nėra. Savo viduje jis nuolat girdi tėvų pamokymus, jų viltis, lūkesčius, ir tai visiškai jį paralyžiuoja. Jis suvokia, kad dėl to pats kenkia savo studijoms ir atsitraukia iš pasaulio, kuris jo nebevilioja. Viskas atrodo iš anksto nuspėjama ir sena.

Atėjęs į vidinio vaiko gydymo grupę, J. pradžioje jaučiasi sutrikęs. Čia yra kitų žmonių su žymiai svarbesnėmis problemomis. Jie kalba apie palikimą, smurtą, prievartą savo vaikystėje. Be to, jis pavydi, nes kiti žmonės taip aistringai gali reikšti savo jausmus, kai tuo tarpu jam kalbant viskas skamba taip lėkštai.


Sąlygotumai gali būti bet kokio pavidalo. Jie gali būti įdiegti fizinės invazijos būdu, pavyzdžiui, mušant ar atstumiant. Taip pat emociškai – kenkiant ir neigiant asmens jausmus. Sąlygotumai gali būti primesti protui, nesuteikiant žmogui jokio šanso atrasti, kas jis iš tikrųjų yra ir ko jis nori.

Sąlygotumai ne tik mums nurodo, kokie turėtume būti, jie dar ir trukdo suprasti, kas mes iš tikrųjų esame. Mums daro įtaką šeima, mokykla, religija ir aplinka. Dažniausiai tai atsitinka nesąmoningai. Žmonės, kurie daro mums įtaką, dažniausiai tiesiog perduoda tai, kas buvo padaryta jiems. J. tėvai iš savo aplinkos nesąmoningai perdavė sūnui visą naštą dėl reputacijos, darbų, pinigų. Jie nenorėjo tyčia griauti jo gyvenimo. Vis dėlto dėl jų daromos įtakos J. negali atrasti savo krypties, savo entuziazmo gyventi.


Visiškai kitokia yra A. istorija. Ji yra keturiasdešimtmetė moteris. Vaikystėje, kiek save atsimena, ji buvo mušama, patyrė tėvo smurtą ir prievartą. Ji neprisimena, kada pradėjo izoliuotis ir pati tapo atšiauri bei agresyvi. Ji nekenčia savęs už tai, kuo tapo. Tačiau atsipalaiduoti ir būti švelniai jai atrodo per daug pavojinga. Tokiu būdu ji griauna savo santykius.

Į vidinio vaiko gydymo grupę ji atvyko ką tik baigusi ilgai trukusį romaną su alkoholiku draugu. Ji sako, kad nieko nejaučia, tik nuolatinį ir niekada neišnykstantį skausmą pilve. Kai ji kalba, visi klausosi. Žmones jaudina jos skausmas.


Neišreikštas praeities skausmas yra pagrindinis trukdis mums būti čia ir dabar. Mes norime atsiverti, pasitikėti, būti įkvėpti, kūrybingi, bet praeities sąlygotumai visa tai užblokuoja.

Grupėse dalyviai pamažu pradeda atpažinti savo sąlygotumus. Čia jie jaučiasi pripažinti ir išklausyti. Galbūt tai pirmas kartas, kai kažkas kitas atspindi juos tokiu būdu. Jie jaučiasi stiprūs, galintys užstoti save. Užstoti praeities vaiką, tą, kuris iki šiol yra jų viduje. Tarytum juose prabunda senovės kovotojas.


Pirmą kartą J. įsileidžia savo pyktį. Jis suvokia, kad visiškai atgręžė jį prieš save. Tai įniršis skirtas labai reikšmingiems jo tėvams, kuriems jis negalėjo rodyti pykčio. Grupėje išreiškęs pyktį jis tampa gyvu ir pastebimu žmogumi.

A. giliai pripažįsta savo skausmą ir liūdesį dėl prarastos vaikystės. Pasirodžiusios ašaros sušvelnina ją, ji tampa minkštesne, moteriškesne.

Po intensyvaus praeities žaizdų gydymo grupėje J. ir A. vėl jaučiasi pasiruošę atsiverti savo tėvams.

Tik šį kartą tai kyla iš kitur. Ne iš nuolankumo ar baimės, bet iš suvokimo, kad anapus viso negatyvumo – nemylinčio elgesio, kurį patyrė, iš savo tėvų ir jų praeities jie gavo dovanas, kurias turi atverti tam, kad galėtų priimti.

Abu atrado, kad jų viduje yra iki šiol gyvas vaikas. Vaikas, kurio nė vienas iš jų gerai nepažįsta. Vienos meditacijos metu jie abu susitinka kaip vaikai ir pirmą kartą savo gyvenime J. tampa visiškai laukinis, jis šokinėja, šūkauja, daro grimasas; o tuo tarpu A. leidžia sau be panikavimo ar puolimo pasitikėti J. prasiveržimu. Abu atgavo ryšį su savo pirmaprade vaikiškąja energija.

Grupės pabaigoje jie abu švyti kaip du naujai gimę vaikai. Jie abu džiaugiasi, kad šis procesas tęsis kitoje grupėje - dukart gimęs Tantroje.


Dukart gimęs Tantroje yra kitas koridorius. Tai tantrinis procesas, kuris aprėpia paauglystę. Tai kelionė per paauglystę, kad taptum tikru suaugusiuoju.


A. ir J. abiems patinka šis patyrimas. Čia mažiau dėmesio skiriama terapijai, o daugiau meditacijai, šventimui, geidulingumo išraiškai. Jie jaučiasi taip, tarsi būtų padovanoją sau didžiulę dovaną. Dabar, po vidinio vaiko gydymo grupės, jie gali naujai tyrinėti savo paauglystę. Jie įsimyli save. Tarp J. ir kitų vyrų grupėje užsimezga didžiulė draugystė. A. tiesiog pradingsta procese. Vėliau ji apibūdina savo patyrimą kaip naujos gimdos jai augti suteikimą ir sako, kad kitos moters moteriškumas jai pirmą kartą buvo ne grėsmė, o tikras penas.

Pamažu jie abu auga savo paauglystėje, išauga, juos ima traukti ir dominti priešinga lytis. Ir visa tai visiškai nauja, nepatirta.

A. reziumuoja tai, kai atsistojusi pasikalbėjimo metu visiškoje ekstazėje sušunka: „Aš gavau antrą šansą“


Grupė „Dukart gimę“ yra tam, kad gautume antrą šansą. Šį šansą jūs duodate sau. Tai skirta tam, kad nešvaistytume savo gyvenimo besiilgėdami, senuose skausmuose ar kažkokiu būdu likdami prisirišę prie praeities.

Grupės procesas parodo, kad jūs irgi galite gauti antrą šansą. Kad jūs nusipelnę jo. Kai tik giliai tai suvokiate ir patiriate, galite pradėti matyti, kad gyvenimas nuolatos jums suteikia naujas galimybes. Kad seni sąlygotumai, verčiantys mus tikėti, jog turime viską padaryti teisingai ir tobulai iš pirmo bandymo, yra pasenę. Jūs sužinosite, kad gyvenimas yra eksperimentas. Ir jūs esate kviečiami žaisti, atrasti ir judėti toliau. „Charavedi“, sako Buda: judėkite toliau.

Taip pat žr.

Seminaras VIDINIO VAIKO GYDYMAS

Premartha ir Svarup