Meilės kelias

Interviu publikuotas OSHO TIMES PUNE

Vidinis kritikas yra vaikystėje susiformavusi struktūra. Ji vertina mus ir mūsų elgesį. Vaikystėje į save sugeriame tėvų, mokytojų idėjas, nes taip norime save apsaugoti, kad galėtumėme tinkamai funkcionuoti visuomenėje, šeimoje, mokykloje. Turime daugybę idėjų, kaip turėtumėme elgtis, o kaip ne. Visas idėjų sugėrimas baigiasi ketvirtaisiais gyvenimo metais, vėliau tiesiog gyvename toliau.

Kalbant bendrai, tai nesukelia jokių problemų. Žmogus, kuris gyvena aplinkoje įprastu būdu, turi nuolatinį darbą, nebus taip lengvai užpultas vidinio kritiko. Toks žmogus yra susikūręs rutiną; jis yra susitapatinęs su tuo, ką daro, todėl vidinis teisėjas tyli. Tačiau taip yra tik iki tada, kai ištinka kokia nors krizė, palieka žmona, miršta artimas žmogus ir panašiai. Tuomet žmogus pradeda tirti savo gyvenimą.

Kaip su tuo susidoroti?

Pirmiausia, reikia suvokti, kad jumyse veikia ši struktūra, vidinis kritikas. Didžiąją dalį laiko jaučiatės blogai, esate nuolat susirūpinęs ir nežinote kodėl. Turime daugybę įsitikinimų ir konceptų, tačiau būtent šis yra nukreiptas į asmenybės savastį, yra negatyvus, ir dėl to – pavojingas. Tai veikia mūsų psichologinėje sistemoje ir aktyvuojasi ypač tada, kai norite padaryti ką nors daugiau, peržengti save, pavyzdžiui, norite susipažinti su gražia moterimi, tačiau nedrįstate prieiti, nes manote, kad esate per prastas.

Kuomet vidinis kritikas jus atakuoja, tai nėra tik prote vykstantis procesas, tai taip pat ir energetinė ataka; tamsi sunki energija, kylanti iš jūsų ir jus užgulanti. Viso to rezultatas yra psichologinis nusilpimas. Taip pat tai turi tiesioginį efektą imuninei sistemai. Moksliniai tyrimai įrodė, kad  imuninė sistema stiprėja, jei kūnas geba atsipalaiduoti ir išreikšti emocijas.

Taip pat, jei pastebite, kada vidinis kritikas tartum virusas jus puola, leidžia jums nuo viso to kiek atsitraukti. Osho multiuniversitete siūlome daugybę kursų, kuriose mokome atsitraukti nuo šios proto struktūros.

Kaip šios technikos veikia meditacijoje?

Kai mažiau save teisiate, jūsų viduje yra daugiau tylos. Tai vyksta daugybe lygmenų. Vidinis kritikas kritikuoja; jūsų protas jums sako, kad esate blogas ar bent jau nepakankamai geras. Galite pradėti prastai miegoti, nesugebėti tinkamai susikoncentruoti. Neužtenka vien tik suprasti šią struktūrą, turite pats patirti, atrasti erdvės tarp savęs ir jūsų teisėjo, kad galėtumėte jį stebėti. Tuomet atrasite ramybę bei atsipalaidavimą, o jūsų meditacija taps lengvesnė ir paprastesnė.

Kaip jūs pradėjote užsiimti šia veikla?

Studijavau psichologiją ir ją dėsčiau universitete daugybę metų, kad suprasčiau, kaip man išbristi iš savo sunkumų, tačiau supratau, kad vien tik tai man nepadeda. Aš nerandu sielos psichologijos moksle; jis tik teikia technikas. Tu pradedi suprasti, kaip veikia visi psichologiniai mechanizmai, tačiau viskas yra horizantalu, ne vertikalu. Psichologija nepripažįsta stebėtojo, vidinės tylos koncepcijų, tačiau visa tai yra svarbiausi dalykai, dirbant su vidiniu teisėju ar kritiku. Psichologija siūlo tik galvosūkio dalį, nepripažindama meditacijos.

Italijoje daugybę metų dirbote psichologu, prieš užsiimdamas dabartine veikla. Kokių privalumų atradote meditacijoje?

Galiu pasakyti, kad daugybę. Daugiau laisvės jausti, įsiklausyti, atrasti tiesą. Dabar tarp manęs ir žmonių, kuriuos sutinku, yra daugiau erdvės. Jaučiu, kai sutinku naują žmogų, kad tai nauja istorija, tai tas pats, kas pamatyti nematytą filmą. Taip susidomite tuo, kad vyksta, veikėjo gyvenimu ir jo problemomis. Kai kurios istorijos gali būti panašios, bet kiekviena turi savo unikalių bruožų.

Žmonės dabar pastebi meditatyvųjį aspektą mano darbe, netgi Vakaruose. Ypač jeigu jie ateina į mano seansus pirmą kartą, yra labai jautrūs, jaučia tvyrančią tylą. Kartais atsitinka, kad po seanso žmogus žiūri į mano ir sako: „Esate labai keistas gydytojas. Susidūriau su daugybe gydytojų, tačiau jūs esate neįprastas. Ką jūs padarėte?“

Aš tikrai myliu šį darbą, nes susiduriu su žmogumi tiesos akimirką. Kai žmogus turi problemų ir kenčia, jis visada yra tikras ir autentiškas, jis nemeluoja ir neapsimetinėja.

Prisimenu, kad būtent dėl to panorau studijuoti psichologiją, tai buvo pirmasis motyvas, nes norėjau būti su žmonėmis tiesos akimirką. Net būnant su draugais egzistuoja tam tikros kaukės, tačiau kuomet žmogus kenčia, jis yra atviras ir be jokių kaukių, yra nuostabu tai matyti, kaip stebėti saulėlydį. Man patinka būti su žmonėmis šioje erdvėje.

Kokį skirtumą jaučiate dirbdamas OSHO meditacijos centre?

Dirbdamas čia nejaučiu savo pastangų. Jaučiuosi labai stiprus. Atrodo, lyg kažkas kitas dirba už mane. Esu lyg kažko pasireiškimas, o darbas tiesiog vyksta. Žmonės iš kursų išeina turėdami kitokį supratimą, patobulėję. Netgi fiziškai – ir tai mane stebina, nes atrodo, kad nieko nedarau. Tai kažkas, kas vyksta natūraliai.

Kokius kitus kursus vedate?

Be atsisveikinimo su vidiniu teisėju vedu kursus apie meilę sau, atsivėrimą intymumui bei tantrinei patirčiai. Be to,  teikiu indvidualias konsultacijas, konsultuoju poras Tantros klausimais, tai padeda poroms atrasti daugiau sąmoningumo, meditacijos seksualinėse patirtyse.

Kaip darbas paveikė jūsų gyvenimą?

Jaučiuosi turtingesnis viduje. Mano darbas man taip pat padeda įsigilinti į save. Kiekvieną žmogų, su kuriuo dirbu, matau kaip savo paties dalį. Kartais seansai išgydo mane, kaip ir mano klientą.

Manau, kad esu tikrai laimingas, kad galiu dirbti šį darbą. Manau, kad gimiau tam, jog daryčiau tai, ką darau dabar. Padėdamas žmonėms, jaučiuosi toks patenkintas. Kuomet sėdžiu prieš žmones ir matau, kad jie atranda naują supratimą, naujas suvokimo dimensijas, jaučiu, kad esu reikiamu metu reikiamoje vietoje.

Tuo užsiimu jau penkiolika metų, o džiaugsmas dirbant su žmonėmis tik auga. Taip yra dėl meditacijos. Kuo daugiau suprantu apie save, tuo labiau noriu savo supratimu pasidalinti.

Dalijimasis man yra būtent darbas su žmonėmis.