Terapija

Kur slypi mūsų neurozių šaknys?



Mes gimstame turėdami poreikių, ir daugelis mūsų miršta, visą gyvenimą kovoję, kad patenkintų dažnai nepasiekiamus poreikius. Jie anaiptol nėra besaikiai – būti maitinamam, sušildytam ir sausam, tolygiai augti ir vystytis, būti suprastam, myluojamam ir skatinamam. Šie pirminiai poreikiai yra pamatinė kūdikio realybė. Neurozės procesas prasideda tada, kai šie poreikiai lieka nepatenkinti, kad ir kiek tai tęstųsi. Naujagimis nežino, kad jį reikia paimti ant rankų, kai jis pravirksta. Nežino ir kad nedera per anksti nustoti jį žindyti krūtimi. Tačiau jei šie poreikiai netenkinami, naujagimis jaučia nuoskaudą.
Pirmiausia kūdikis visomis savo išgalėmis sieks, kad jo poreikiai būtų patenkinti. Jis ties rankutes, kad tėvai jį pakeltų iš lovytės, verks, kai bus alkanas, spardysis kojytėmis ir vartysis, kad tik būtų pripažintos ir patenkintos jo reikmės. Jeigu laikui einant poreikiai nebus patenkinti, jei niekas kūdikio nepaims ant rankų, nepakeis vystyklų ir nepamaitins, jis jaus nuoskaudą, kol tėvai patenkins jo reikmes arba kol pats kūdikis atsisakys poreikių ir nuoskaudą nuslopins. Jeigu nuoskauda labai stipri, kūdikis gali net mirti; tai įrodyta tiriant mirties atvejus specializuotose vaikų ligoninėse.
Kadangi kūdikis negali pats įveikti alkio jausmo (jis nesugeba pasiekti šaldytuvo) ir rasti švelnumo bei rūpinimosi juo pakaitalų, jam tenka atskirti (alkio, noro būti paimtam ant rankų) jausmus nuo sąmonės. Toks savojo Aš atskyrimas nuo jausmų ir poreikių yra instinktyvus manevras siekiant nuslopinti perteklinį skausmą. Mes tai vadiname susidvejinimu. Organizmas susidvejina, kad išsaugotų savo vientisumą. Bet tai nereiškia, kad nepatenkinti poreikiai išnyksta. Priešingai – visą gyvenimą jie daro žmogui stiprų spaudimą, suteikdami kryptį interesams ir žadindami motyvaciją, kad būtų tenkinami paslėpti poreikiai. Bet kadangi šie poreikiai kelia skausmą, sąmonė juos slopina, todėl žmogui tenka ieškoti juos pakeičiančio, kompensuojančio atlygio. Kitaip tariant, jis priverstas tenkinti poreikius simboliškai. Kadangi iš žmogaus anksčiau buvo atimta saviraiškos galimybė, jis vėliau gali jausti nekonkretų norą ir paskatą versti kitus jo klausytis bei suprasti.
Tačiau tapę nepakenčiami nepatenkinti poreikiai ne vien išstumiami iš sąmonės ir atskiriami nuo jos. Tų poreikių sukelti jausmai persikelia į kitas sritis – ten, kur jie gali būti visiškai kontroliuojami ir atneša palengvėjimą. Kankinantį jausmą kartais palengvina nusišlapinimas (vėliau lytinis aktas) arba kvėpavimo sulaikymas. Kūdikis, turintis nepatenkintų poreikių, stengiasi savo jausmus slėpti ir tikruosius poreikius paverčia simboliniais. Toks kūdikis suaugęs nejaučia susiformavusio dėl žindymo krūtimi per ankstaus nutraukimo poreikio čiulpti motinos krūtį, tačiau tampa aistringu rūkaliumi, neišleidžiančiu cigaretės iš burnos. Poreikis rūkyti yra simbolinis, ir neurozės esmė – siekti šį simbolinį poreikį patenkinti.
Neurozė yra simbolinė elgsena, sauganti ligonį nuo nepakenčiamo psichologinio skausmo. Neurozė – tai stabili nuolatinė būsena, kuri nuolat atsinaujina, nes simbolinis patenkinimas neatitinka tikrojo poreikio. Kad būtų patenkintas tikrasis poreikis, jį reikia pajusti ir išgyventi. Mūsų nelaimei, skausmas šiuos jausmus palaidoja nepasiekiamose sąmonės gelmėse. Kai tikrieji poreikiai išstumiami, organizmas pereina į nuolatinę kovinės parengties būseną. Ji vadinama įtampos būsena. Tokia būsena skatina kūdikį, o vėliau ir suaugusi žmogų tenkinti poreikius bet kokiu įmanomu būdu. Tokia kovinės parengties būsena yra būtina kūdikio išgyvenimo sąlyga: kūdikis gali mirti, jei praras bet kokią viltį patenkinti savo poreikius. Organizmas stengiasi išgyventi bet kokia kaina. Už išgyvenimą tenka mokėti neuroze – nepatenkintų kūno poreikių ir jausmų išjungimu, nes skausmas tampa toks stiprus, jog pasidaro nebeįmanoma jam priešintis.

Iš A. Janov knygos PIRMINIS KLYKSMAS





Parse error: syntax error, unexpected $end, expecting ')' in /home/meileskeli/domains/meileskelias.lt/public_html/bb/var/last.php on line 285