Categories: Konsteliacija
      Date: Vas 13, 2008
     Title: Ar pažįstate šį žmogų?

Jis (ji) tiek daug visko patyrė. Seminare, sesijoje ir nešališkame vertinime sulėtino tempą, atsisakė paviršutiniško kelio, išmoko jausti savo kūną, pažinti savo emocijas, pamatyti savo elgesio modelius. Išsikrovė, atleido ir valingai įšoko į kiekvieną gydomąją patirtį. Bet vis tiek jaučiasi užstrigęs, elgiasi pagal senus elgesio ir jausmų modelius, kurie vis grįžta.

Jis (ji) tiek daug visko patyrė. Seminare, sesijoje ir nešališkame vertinime sulėtino tempą, atsisakė paviršutiniško kelio, išmoko jausti savo kūną, pažinti savo emocijas, pamatyti savo elgesio modelius. Išsikrovė, atleido ir valingai įšoko į kiekvieną gydomąją patirtį. Bet vis tiek jaučiasi užstrigęs, elgiasi pagal senus elgesio ir jausmų modelius, kurie vis grįžta.
Jeigu kas nors ilgisi išsilaisvinimo, bet nesugeba pakeisti įprasto seno modelio, tai gali reikšti, kad šis modelis priklauso ne jam. Modelis susiformavo po kažkokio patyrimo – bet galbūt tas patyrimas irgi priklauso kažkam kitam, galbūt kokiam nors protėviui. Argi neskamba beprotiškai?

Bertas Hellingeris

Bertas Hellingeris, šeimos konsteliacijos tėvas, tiki, kad tai gana dažnai pasitaikantis dalykas, o įvairių genčių tautelės, su kuriomis jis dirbo ankstyvoje jaunystėje (kaip misionierius pas zulusus) tiesiog žino tai iš savo kasdienės patirties.
Individualistiniame Vakarų pasaulyje yra taip: jeigu turi problemą, tai tavo rūpestis, ir kuo daugiau „nušvinti“, tuo mažiau „kaltini“ aplinkinius. Bet nefragmentinėje gentinėje kultūroje egzistuoja toks supratimas: jeigu kažkas turi problemą, ją aišku „sukėlė“ bendrų protėvių gyvenimo patirtis ir šeimų bendrystė, taigi ši problema priklauso kiekvienam ir jai išspręsti susiburs daug genties narių.

Vėliau, grįžęs į Vokietiją, Bertas Hellingeris tapo psichoterapeutu, dažnai dirbdavo tiek su Holokausto aukų, tiek su jo kaltininkų palikuonimis. Pastebėjęs, kad kai kuriems jo pacientams terapija niekaip nepadeda, jis pradėjo taikyti patirtį, įgytą pas zulusus. Paprastai jis padėdavo pacientams atrasti savo pačių užslėptus potyrius. Bet kartą pasiūlė jiems „atsidurti savo protėvių kailyje“. Kai kurie jų pažino savo jausmų ir elgesio šaknis patirtyje, kuri kartais buvo sukaupta prieš kelias kartas.

Žinių laukas

Kaip galima perimti kito žmogaus patirtį? Atrodė, kad Berto Hellingerio pacientai prisijungė prie tam tikro žinių lauko ir kartais sugebėdavo detaliai atskleisti apdairiai saugotas šeimos paslaptis, įvykius ar sužinoti apie šeimos narius, seniai nugrimzdusius praeitin.

Šiems praeities potyriams buvo būdinga paslaptingumas, neigimas, nepripažintas skausmas arba praradimas. Šie nebaigti energijos dariniai, susieti su elgesio modeliais, išlikdavo šeimoje per ištisas kartas. Suaugusieji gali to nejausti, bet vaikai tokius dalykus jaučia labai stipriai. Bertas Hellingeris išaiškino šeimose pasitaikančią aklą meilę, kurią gali puikai nuslėpti suaugusieji, bet vaikai joje gyvena. Vaikai dėl savo šeimos padaro bet ką, net praguli lovoje visą savo gyvenimą. Jie jaučia skausmingą tuštumą ir nesąmoningai pasiaukoja, kad tik ją užpildytų. Jie prisiima energinius darinius iš praeities, pavyzdžiui, iš proprosenelio, kuris padarė gėdą šeimai ir daugiau nebebuvo joje minimas, arba iš kokio nors artimo nario, kad ir mamos, kuri niekada nepripažino vaiko praradimo, kuris gimė negyvas arba mirė pasidarius abortą.

Ryšių persipynimas

„Ryšių persipynimas reiškia, kad kažkas iš šeimos narių nesąmoningai prisiima kažkurio anksčiau gimusio šeimos nario likimą, kurį vėl išgyvena... Ir jie negali ištrūkti iš šio ryšio, kol nesupras, kaip yra įsipainioję. Sprendimas vyksta atvirkščiai – pašalintas žmogus vėl atsiranda paveiksle, t.y. jie atgyja konsteliacijoje. Staiga pašalintas žmogus pradeda saugoti tą, kuris su juo tapatinosi. Kai jie šitaip susipažįsta, susitapatinęs žmogus išsilaisvina ir taip ryšiai atpainiojami.“

Bertas Hellingeris

Šeimos konsteliacijos su Moumina

Šeimos konsteliacija vadinamas Berto Hellingerio sukurtas procesas. Moumina konsteliaciją atlieka taip: sesijos kambario vidury sustoja Pacientas ir jo pasirinkti dalyviai, kurie atstovaus pagrindinius jo šeimos narius, įskaitant ir jį patį. Atstovai išsidėsto tam tikru modeliu, Konsteliacija, kuris vizualiai (ir energetiškai) išreiškia tos šeimos struktūrą ir vidaus santykius, kaip tai jaučia Pacientas.

Pacientas visa tai stebi atsitraukęs ir pamato stebinančių dalykų. Bet dar keisčiau tai, kad Atstovai patiria fizinius pojūčius ir judesius, emocinius jausmus ir energetinius impulsus. Atrodo, kad jie atsidūrė kito žmogaus, galbūt seniai mirusio, kurį atstovauja, kailyje. Jeigu Atstovas nieko nejaučia – „niekas nevyksta“ – būtent taip ir jautėsi šeimos narys, kurį jis atstovauja!

Atrodo, kad Atstovai prisijungia prie to paties žinių lauko, kaip ir Pacientas, kai vaikystėje jautė ir prisiėmė kažkurio protėvio jausmus, elgesį ir likimą, kuris jam beveik nežinomas. Šio žinių lauko realumas nuolat patvirtinamas Šeimos Konsteliacijos sesijose.

Meilės įsakymai

Moumina savo pratybose vadovaujasi intuicija. Bertas Hellingeris išaiškino kai kurias šeimos funkcijos tiesas, Meilės Įsakymus, kurie apibrėžia teisingus vaidmenis ir pareigas, kurių turėtų būti laikomasi tarp įvairių kartų šeimos narių. Taip sūnus gali pamatyti, kad stovi petys į petį su motina, nes tėvas silpnas arba jo nėra; kai tuo tarpu tikroji jo vieta yra klūpėti šalia brolių ir seserų, abu tėvai turėtų stovėti užnugaryje, galbūt uždėję jam ant galvos ranką.

Taigi Moumina švelniai perveda Atstovus į naujas vietas, pasiūlydama „gydančius žodžius“ ar gestus, kad Konsteliacija susiderintų su Meilės Įsakymais. Dalyviai gali keisti žodžius ar gestus tol, kol visi staiga išgirsta tikslios Tiesos balsą.

(Kaltės apimtas) vaikas stovi priešais motiną, jai giliai nusilenkia ir sako: „Tu mirei mane gimdydama. Dėkoju tau už gyvybę ir prisiimu tokią jos kainą.“ Tada motina sako vaikui: „Tai mano, kaip motinos rizika, ir aš už ją atsakinga. Tai mano mirtis, ir aš už ją atsakinga. Nuveik gyvenime ką nors naudingo, kad mano mirtis nebūtų beprasmė.“ Staiga vaikas gali pakelti akis ir priimti motinos meilę.

Galiausiai Pacientas, kuris stebėjo atsitraukęs, pakviečiamas užimti savo vietą Konsteliacijoje, pakeisdamas jį atstovavusį dalyvį.

O kas paskui?

Dalyviai praneša, kad per artimiausius mėnesius jų tikri šeimos nariai, visiškai nežinodami, kad buvo atstovaujami kažkokiam procese, irgi pradeda jausti palengvėjimą. Ir vėl tas žinių laukas!

Kiekviena šeima turi stiprų vidinį ryšį, nepaisant to, kaip šeima atrodo iš pažiūros ar kaip šeimos nariai tai jaučia ar įsivaizduoja. Vaikai neša savo šeimos naštą ir energijas... Viskas, ką šeima nuslopina, neišgaruoja, o greičiau „plūduriuoja“ sistemoje. Naujesni šeimos nariai – o būtent, vaikai – jaučia šią energiją, ją priima ir ją gyvena. Tuomet jie „persipina“ su savo protėviais, o tai reiškia, kad perima jų elgesį, jausmus ir likimą.

Taip pat žr:

{cms_selflink page='67' text='Asmeninės šeimos konsteliacijos sesijos'}

{cms_selflink page='110' text='Katerina Rutkauskienė'}